LT PINHOLE fotografija. Paroda Palangoje 2010.01.16

Astos ir Lino nuotraukos

Lankėmės Giedrės Gučaitės personalinėje darbų parodoje „Imu ir skaitau“

 

-          Gal prisijungsi?-sumirga žinutė ekrane, - šiandiena 16 val. parodos atidarymas.

-          Žinoma, mielai, - apsidžiaugiu ir sutinku. Kaip tik galvojau, penktadienis, norisi ko nors neeilinio. Taigi, apsilankyti parodos atidaryme puiki proga atsipalaiduoti po įtemptų savaitės darbų.

Kai susitinkam, Vytautas šypsosi, - malonu, kad prisijungei. Ateina Kristina. Renkasi žmonės. Jaukus šurmulys. Kalbos. Sveikinimai. Gėlės. Autoriai šypsosi. Dar vieno kūrybinio etapo pabaiga. Nejučia išsiskirstom. Matau Kristina jau su dukrele Kotryna. Mergaitei taip pat labai įdomu, nes nuostabiausia, kad visą grafikos žavesį matai pro padidinamąjį stiklą.

-          Ar patinka? - klausia sutikęs.

-          Na taip, bandau fotografuoti..., -jaučiu, kad raustu.

-          Klausiu, ar paroda patinka, - šypsosi Vytautas.

Paima fotoaparatą. Gerai. Dabar ir aš galiu pro padidinamąjį stiklą... Nuostabi grafika.

-          Ačiū, Vytautai.

-          Kristinai ačiū, ji surado ir pakvietė.

-          Ačiū, Kristina.

Irina 

 Irinos nuotraukos

Sausio 8 d. 16 val. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V. Putvinskio g. 64, Kaune) atidaromos personalinės Lietuvos dailininkų sąjungos narių Giedrės Gučaitės ir Jūragio Burkšaičio kūrinių parodos.Dailininko Antano Žmuidzinavičiaus anūkės Giedrės Gučaitės personalinėje darbų parodoje „Imu ir skaitau“ vyrauja fotografijos ir grafikos menų sintezė. Čia eksponuojami apgalvoti, ilgamečių meninių bei profesinių patirčių lydimi, naujų išraiškos priemonių eksperimentai. Šie darbai, prisiliečiantys prie XX a. iškilių asmenybių biografinių momentų, subtilia vaizdo ir žodžio sąjunga atveria ryškias kultūrines patirtis.
Muziejuje taip pat pristatoma grafiko Jūragio Burkšaičio personalinė grafikos darbų paroda. Sausos adatos technika atlikti darbai byloja ištikimą meilę vieninteliam miestui – Vilniui. Ikonografiškai tiksliai užfiksuoti esamo ir atmintyje išlikusio miesto fragmentai raižiniuose tarsi atgyja gretimoje tikrovės plotmėje. Kiekviena detalė darbe yra svarbi, tikra, jautri. Gal būt šioje parodoje praverstų nuoroda: žiūrėti pro padidinamąjį stiklą...
Paroda veiks iki vasario 7 d.
http://www.kamane.lt/lt/naujienos/daile/dnaujiena1487 

Fotosesijanenumatytojevietoje (FNV) - 3

Laikas bėga, nauji veidai, apsikabinimai, pyktis, liūdesys, ašara akyse. Naujas rytas, vandens šliuokšnelis, žvilggsnis į veidrodį, nepažįstami veidai, nauji veidai, ap.......
Niekas  praktiškai  nesikeičia, ta pati rutina, tik kažkaip iš vidaus norisi visa tai pakeisti, apsimesti, kad ištikro viskas yra kitaip, bet nusiimi savo rožinius akinius ir vėl pilkuma.
Tad patinka man nešioti tą rožinį stiklą, jį užsidėti ant savo objektyvo  ir žvelgti pro skylutę.

Gal pradžios pasvartymas ir niūrokas, bet „Fotosesija nenumatytoje vietoje III“ (FNV)  jau  pasibigė. Šį kartą  tema buvo „Žvilgsnis pro rožinį stiklą“.  Kvietimų buvo išsiuntinėta daug, bet aktyvumas mažas. Matyt, ne visi nešioja tuos rožinius akinius (juokauju).

Ir sakau ačiū visiems, kas bandė bent mažiausiomis pastangomis atskleisti, išreikšti šią temą.

Šio mini konkurso „Fotosesija nenumatytoje vietoje III“ (FNV) nugalėtoja yra Renata (Sanseverija) (Klaipėda).

Yra prizas jai.

Renata (Klaipėda) - http://www.efoto.lt/node/342186

Irina (Kaunas) -  http://www.efoto.lt/node/340118

Pentaniko (Europa) - http://www.efoto.lt/node/340092

Vytautas P 

Fotosesijanenumatytojevietoje (FNV) - 2

Štai penktadienio rytas ir atėjo laikas pasidalinti savo mintimis apie mini idėjų konkursėlį "fotosesija nenumatytoje vietoje"

Tai va. Manau, kad vis mažiau dienų praslenka, kada mes nelaikome savo mylimo fotoaparato rankose. Nes mesp jais didžiuojames, džiaugiemės, nusiviliame (bet čia kita tema). Žiūrim į pasaulį kitapus stiklo. Ir visi suprantame, jog nuotraukos didžiąją dalį kokybės nulemia stiklas (objektyvas). Tad mes privalome jį saugoti. Valome, saugome nuo dulkių vandens ir k.t., o pagrindinė apsauga, tai dangtelis, kurio pagalba mes uždengiame stiklą. Tai gal atiduokime simbolišką pagarbą savo "stiklo" dangteliui.
Taigi. Fotosesijos nenumatytoje vietoje įdėja - nupaveiksluoti savo "stiklos" dangtelį bažnyčioje. Nėra nusakoma kokia tai bažnyčia, nėra nusakomas koks tai miestas. Tiesiog būtų puiku jei nuotraukos būtų patalpintos efoto plotmėje pirmadienį, ir jas sietu raktažodis FNV. Dėl prizo, tai aš dar pagalvosiu, bet jis tikrai nebus materialus, labiau elektroninis.
Tad jums tereikia visada po ranka turėti fotoaparatą ir nepravažiuoti pro bažnyčia. Nuotraukų kiekis tikrai neribojamas. O dėl prizo, tai vertinsiu tik pagal išradingumą, įdomumą, atskleidimą.
Gero kadro
Mano interpretacija:

Draugų:

Gintarė (Kosmonautikos inžinierė, Tauragė) - http://www.efoto.lt/node/332608 , http://www.efoto.lt/node/332881

Kristina (Kristel, Kaunas) - http://www.efoto.lt/node/332725

Laumenė (Irina, Kaunas) - http://www.efoto.lt/node/332891 , http://www.efoto.lt/node/332897

Asta ( Asta.A, Klaipėda) - http://www.efoto.lt/node/332903

Ačiū visiems

Fotosesijanenumatytojevietoje (FNV) - 1

Seniai turėjau idėją, kaip reiktų pagyvinti savo fotosesijas ir jas padaryti įdomesnes. Tokia mintis kirbėjo galvoje susitinkant su draugais ir bastantis po senamiesčius, ieškant "kadro". Mąsčiau, kodėl mes ieškome kadro, o ne jį sukuriame? Tad kai pradėjau vienas slampinėti su fotoaparatu, ėmiau sau kelti užduotį, ką reikia nupaveiksluoti. Vieną rytą sugalvojau paveiksluoti tiltus: http://www.efoto.lt/node/308986 , http://www.efoto.lt/node/302229.
Paskui, susibūrus bendraminčiams, gavau pasiūlymą pasidalinti savo mintimis ir bandyti jas apjungti. Tad ir gimė idėja organizuoti mini fotokonkursus "Fotosesija nenumatytoje vietoje" (FNV). Tai tokios fotosesijos, kurios nebūtų apribotos gyvenamąja vieta, laiku, fototechnikos resursais. Tiesiog daugiau laisvės ir kūrybos.
Tad savo mintimis pasidalinu su savo draugais, o jie pagal galimybes prisijungia prie "Fotosesijos nenumatytoje vietoje".
FNV pirmas blynas (respublikos mastu) buvo fotoreportažas "Mano penktadienis". Džiaugiuosi, kad atsirado vienas žmogus Asta.A (Klaipėda), kuri irgi prisijungė savo darbu http://www.efoto.lt/node/325070
O čia mano interpretavimas:

 

 

Su pagarba

Vytautas P

Pirmas darbas fotostudijoje

     Sunkus buvo rytas, bet verčiau save kilti iš lovos ir judintis į vonią. Juk išaušo šeštadienio rytas, to šeštadienio rytas, kuris buvo planuotas taip seniai. Mano draugės iš Klaipėdos jau ruošė visą įrangą ir mintis studijinei fotosesijai, tad negalėjau jų pavesti. Štai jau sėdžiu autobuse ir snūduriuodamas riedu link Klaipėdos. Savotiškai viduje viskas virpa. Pirmas kartas studijoje, šviesos, šešėliai, blykstės intensyvumas ir t.t. Visą kelią tokios mintys sukosi galvoje. O kai išlipau iš autobuso, įkvėpiau jūriško oro ir …….. apkabinau seniai matytą fotodraugę Astą. Prasidėjo kelionė ramiomis Klaipėdos gatvėmis, kiemeliais, kavinė, kava, katinas už kavinės lango, pokalbis apie ……. Žiūrim iš priekio ateina dar viena fotodraugė Vida ir kol kas mūsų komanda visa.  ……
    Štai esame laikinai įrengtoje fotostudijoje, pirmi nusistatymai, pasibandymai, diskusijos, pasitarimai. Pirmi pabandymai šiapus ir anapus objektyvo. Ir supranti, jog modeliai yra gerai, bet esant reikalui, ir patys galime pabūti modeliais. Juk pabuvęs modeliu, geriau supranti modelio darbą, geriau supranti, kaip reikia užduoti klausimą ar duoti patarimą, kad tinkamai įvykdytum fotografo užuominą. Supranti, kad kartais ne modelis yra kaltas, kad netinkamai suvaidino situaciją, o fotografas, kuris nesugebėjo tinkamai išsakyti savo minčių. Tad gal geriau neieškoti kaltų, o kibti į darbą. Pirmi paspaudimai, pirmi paieškojimai geresnio rakurso, ir net patys nepastebėjome, kaip greitai bėga laikas, o mintys pačios liejasi nesustodamos. Nepabaigus sesijos, prie mūsų prisijungė ir Gintarė.

Tad dabar galiu pasakyti, kad jei nori kažko išmokti, tai imk fotoaparatą, ieškok bendraminčių ir stenkis realizuoti savo idėjas.
Vytautas P (Kaunas)

***

     Kas tai yra fotopamokos? Kas tai yra fotostudija? Kaip dirbti su šviesomis? Kur gauti modelių? Kas tai yra pozavimas? Manau, ne vienas, pradėjęs pažintį su fotografija, užduoda sau tokius ir panašius klausimus. Manau, ne vienas mūsų esame girdėję skundų apie tai, jog neturi modelių, nežino, kur jų rasti, todėl nefotografuoja portretų, nors ir labai to nori. Bet pasirodo, šios problemos nėra tokios didelės, jei yra tikro noro išmokti šio žanro. Tad vieną gražią dieną nedidelis keturių fotoentuziastų būrelis sutarė susitikti ir fotografuoti vieni kitus. Šio didžiulio noro nesumažino net 200 kilometrų, kurie skyrė mus. Vieno žmogaus darbovietėje vikriai išstumdę baldus, pakabinome foną, sustatėme lempas ir prasidėjo tikras smagumėlis. Pasirodo, lempos šviečia per stipriai, kitam per silpnai, kitas su fokusu nebesusitvarko. Žodžiu buvo labai įdomu tyrinėti kaip krenta šviesa, kaip meta šešėlius, susireguliuoti jų stiprumą - pasirodo, taip pat išmanymo reikia. Taip paplušėję pradėjome fotosesiją. Idėjos liejosi laisvai, patys sau pozavome, fotografuojantys siūlė "modeliams" temas, pastarieji jomis improvizavo, fotografuojantys stengėsi pastebėti kiekvieną smulkmeną, kūno linijas, šešėlius, pozas, mimikas. Buvo labai smagus kūrybinis procesas, išties laidęs pajusti, ką tai reiškia būti modeliu, ką tai reiškia fotografuoti modelį, kaip jam paaiškinti ko nori, kaip su juo dirbti, o svarbiausia - kaip KURTI kartu.

      Įkaitę buvome visi. Nespėjome įgyvendinti visų idėjų, nes jos pradėjo lietis tiesiog pačios viena po kitos. Labai smagu, kad bent vienam iš mūsų pavyko įgyvendinti jau seniai savyje brandintą temą. Šis mūsų susibėgimas tikrai dar kartą įrodė, kad nereikia dejuot, jog trūksta modelių ar pinigų fotokursams. Sujungę jėgas, kiekvieno asmeninę patirtį bei žinias, galime patys sau padėti mokytis šios nuostabios šviesos magijos, pavadinimu - FOTOGRAFIJA.

Asta.A (Klaipėda)

 

 

 

Vytauto P ir Astos A nuotraukos 

Aura ir kiti demonai

Tikrai įspūdingą renginį apturėjome šeštadienį (lapkričio 21 d.), tikriausiai buvo pirmas reginys, kurį stebėjau su didelių susidomėjimu nuo pradžios iki galo.
Žinant kad Kaune vyksta ne tiek jau daug foto renginių, nemažai fotomėgėjų apsidžiaugė sužinoję apie dar vieną lauktą įvykį. Šeštadienį, lapkričio 21 d., įvyko fotomeno festivalio "Kaunas Photo 09 Recycled" baigiamasis renginys. Šį kartą festivalis savo jėgas suvienijo su Kauno šokio teatru "Aura" ir prisijungė prie projekto "Aura ir kiti demonai". Rengėjai žiūrovus pakvietė į naują erdvę - modernaus stiklinio Verslo lyderių centro (BLC) erdvią salę. Vos įėjus, visi buvo statomi prie sienos  :) , kas po vieną, kas po du, ir fotografuojami. Taip festivalio organizatorius fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas įamžino visus dalyvaujančius (jam padėjo ir Elas). Nustebino į įvairias puses atsuktos žiūrovų kėdės - kiekvienas galėjo įsitaisyti taip, kaip jam patogiau, ir žiūrėti į kurią nori pusę.
Festivalis vyko dar rugsėjo mėnesį ir parodė visiems susidomėjusiems 9 fotografijos pamokas, kurios šį kartą buvo pakartotos, tik  iliustruotos kitų menininkų darbais. O juos turėjome galimybę stebėti ant baltų sienų net per tris projektorius. Gana netikėta ir nustebinusi buvo devintoji pamoka "Pamiršk fotoaparatą", kurios demonstravimui ir buvo pasitelkti šokio teatro "Aura" šokėjai. Per pusę salės ištemptas juodas polietilenas, raudona šviesa, vieno takto muzika, šokėjai, išsilukštenę iš skaidrios plėvelės kokonų ir beveik plaukiantys laistomame skystyje (aliejuje?), kūrė fantasmagorišką nuotaiką. Pasirodymo dalimi tapo ir veikėjų atspaudai įvairiom pozom atsigulant ant  didžiulio formato fotopopieriaus, kurį blykste apšviesdavo vienas iš fotografų. Tokiu būdu buvo sujugtos dvi meno šakos: šokis ir fotografija. Visas vyksmas vyko momentėje foto laboratorijoje, nes tuo metu kol "Auros" šokėjai mus žavėjo savo šokiu, fotografai darė nuotraukas. Štai tų keleto apšvietimų rezultatą ir pamatėme pabaigoje. Jis buvo tikrai įspūdingas. Ir vyksmo nuotrupas, ir rezultatą galite pamatyti žemiau.

Įspūdžiais pasidalino: Kristel
Nuotraukos: Vytautas P